エピソード

  • Baltojo banginio „šnipo“ istorija: tarsi Pinokis, jis norėjo būti žmogumi

    Baltojo banginio „šnipo“ istorija: tarsi Pinokis, jis norėjo būti žmogumi
    2024/12/23
    Prieš penkmetį išgarsėjęs ir šiemet nugaišęs baltasis banginis Hvaldimiras domino ir mokslininkus. Gyvūną stebėjusi komanda bandė suprasti jo elgesį ir užtikrinti jam apsaugą – jautri istorija tapo filmu. „Tarsi Pinokis ar Mažoji undinėlė, jis norėjo būti žmogumi ir patikti žmonėms“, - sako 8 mėnesius belugą tyrinėjęs filmo režisierius, jūrų biologas Fabrice Schnoller. Laidoje – pokalbis su juo.

    VU Gyvybės mokslų centro tyrėjai su užsienio mokslininkais atrado unikalų genų nutildymo mechanizmą. Šis tarptautinės komandos atradimas paskelbtas pasaulio mokslo žurnale „Nature Communications“. Apie jį laidoje pasakoja doktorantė Rimvydė Čepaitė.

    Ved. Karolina Panto
    続きを読む 一部表示
    32 分
  • Kaip automobiliai tampa dideliais kompiuteriais ant ratų

    Kaip automobiliai tampa dideliais kompiuteriais ant ratų
    2024/12/16
    „Automobiliai paprastėja – jie vis labiau tampa dideliais kompiuteriais ant ratų“, - sako automobilių entuziastas, automobilių technologijas kuriančios įmonės „OBDeleven“ atstovas Juozapas Mindaugas Preikša. Jo manymu, elektromobiliai – ateitis, tik ne dabar ir ne artimiausią dešimtmetį. Laidoje kalbamės apie šiandieninius ir ateities automobilius – kaip keičiasi jų kokybė, kur pritaikomos inovacijos, ar verslas ir ilgaamžiškumas apskritai dera?

    Taip pat laidoje – kelios mokslo naujienos trumpai.

    Ved. Karolina Panto
    続きを読む 一部表示
    36 分
  • Kaip socialiniai tinklai pūdo mūsų smegenis?

    Kaip socialiniai tinklai pūdo mūsų smegenis?
    2024/12/09
    Oksfordo žodynas metų žodžiu išrinko „brain rot“, kas pažodžiui reiškia „smegenų puvimą“. Šis posakis vartojamas, kai žmonės per ilgai stebi prastos kokybės turinį ir dėl to pablogėja jų protinė ar psichinė būklė – kitaip tariant, tai laiko švaistymas naršant socialiniuose tinkluose ir žiūrint menkaverčius vaizdo įrašus. Kodėl nelabai vertingo turinio dabar tiek daug ir kaip neribojamas laikas prie ekranų veikia mūsų smegenis? Apie tai laidoje kalba neuropsichologė Ramunė Dirvanskienė ir socialinių tinklų, rinkodaros ekspertas, „Venudu“ lektorius Darius Gerulis.

    Ved. Karolina Panto
    続きを読む 一部表示
    39 分
  • RNR – nuo virusų iki tobulų genų

    RNR – nuo virusų iki tobulų genų
    2024/12/02
    Laidoje su Vilniaus universiteto mokslininkais dr. Migle Tomkuviene ir dr. Giedriumi Gasiūnu kalbamės apie jų ir kolegų netrukus pasirodysiančią knygą „Kodas RNR. Nuo kovos su virusais iki tobulų genų“. Kaip RNR molekulė lemia mūsų augimą, sveikatą ir senėjimą? Kaip iRNR vakcinos padėjo suvaldyti COVID-19 pandemiją ir kaip ligos bus gydomos ateityje? Šie ir kiti klausimai aptariami ne tik knygoje, bet ir pokalbyje.

    Ir kelios mokslo naujienos trumpai – išgirsite, kaip dirbtinio intelekto močiutė kovoja su telefoniniais sukčiais bei kas naujo sužinota apie laikinai Žemę lankantį antrąjį palydovą.

    Ved. Karolina Panto
    続きを読む 一部表示
    36 分
  • Kaip mus veikia naujienos apie karą ir hominido Lucy pamokos apie žmogaus evoliuciją

    Kaip mus veikia naujienos apie karą ir hominido Lucy pamokos apie žmogaus evoliuciją
    2024/11/25
    Į tai, kas vyksta Ukrainoje, įsitraukusi didelė Lietuvos visuomenės dalis. Glaudus ryšys stebint karo įvykius skatina intensyvesnes emocijas, kurios paveikia ir kiekvieno kasdienį gyvenimą. KTU mokslininkai tiria, kaip žmonės emociškai reaguoja į medijų turinį apie karo įvykius – žiniasklaidos straipsnius, jų antraštes, komentarus internete. Apie projektą pasakoja jo vadovė, KTU profesorė Ramunė Kasperė.

    Taip pat laidoje – apie prieš 50 metų atkastą žmonių giminaitę, hominidą Lucy. Kaip šis atradimas pakeitė suvokimą apie žmogaus evoliuciją ir kaip su šia fosilija susiję Bitlai?

    Ved. Karolina Panto
    続きを読む 一部表示
    35 分
  • Elonas Muskas: vizionierius, kuriantis ar griaunantis ateitį?

    Elonas Muskas: vizionierius, kuriantis ar griaunantis ateitį?
    2024/11/18
    Technologijų magnatas, turtingiausias planetos žmogus Elonas Muskas pasuko į politiką. Kaip jis išaugino savo galią? Koks Musko indėlis į naujausias technologijas ir kokią įtaką inovacijų plėtrai darys jo pastarieji sprendimai? Apie tai – pokalbis su mokslo žurnaliste Goda Raibyte-Aleksa ir technologijų entuziastu Šarūnu Dignaičiu.

    Vėžys vis dar nustatomas per vėlai – šią savaitę Vilniuje vyksiantis sveikatos hakatonas „Cancel Cancer“ ieškos sprendimų, kurie keistų situaciją. Tai - antra laidos tema, kuria kalbėsime su MSD farmacijos bendrovės Baltijos šalių vadovu Armen Manukian ir praėjusių metų laimėtoja gydytoja odotologe Rūta Turčinskiene, kuri pasiūlė iš seilių tyrimo nustatyti polinkį į aterosklerozę arba kraujagyslių siaurėjimą.

    Ved. Karolina Panto
    続きを読む 一部表示
    36 分
  • Mirusiųjų „Facebook“ ir rimtas iššūkis „Google“

    Mirusiųjų „Facebook“ ir rimtas iššūkis „Google“
    2024/11/11
    Kaip įamžinti mirusiųjų atminimą skaitmeniniame amžiuje? Verslininkas Ričardas Čepas sukūrė mirusiųjų „Facebook“ vadinamą platformą neverlost.lt, kurioje galima kaupti prisiminimus apie mirusiuosius. Kūrėją paskatino paties skaudi patirtis – brolio netektis. Laidoje apie tai, kaip veikia ši platforma, ir panašias iniciatyvas pasaulyje, neretai keliančias daugiau diskusijų.

    „OpenAI“ žengia dar vieną žingsnį į paieškos sistemų pasaulį – pristato paieškos funkciją „SearchGPT“. Kaip tai paveiks milžinę „Google“? Pasvarstymais dalijasi technologijų ekspertas, žurnalistas Lukas Keraitis.

    Ved. Karolina Panto
    続きを読む 一部表示
    30 分
  • Dirbtinė mėsa – realioms problemoms spręsti

    Dirbtinė mėsa – realioms problemoms spręsti
    2024/11/04
    Laboratorijoje užauginta mėsa pamažu atkeliauja į parduotuves ir prekybos centrus, tačiau Europos Sąjungoje jos dar kurį laiką nematysime, sako nevyriausybinės organizacijos, skatinančios mėsos alternatyvų vystymą „Good Food Institute Europe“ vadovas Aleksas Mayersas. Jis viliasi, kad griežti europiniai reguliavimai, kol kas dar aukšta kaina ir nedidelės gamybos apimtys neužkirs kelio šiai inovacijai plėstis. Anot Alekso Mayerso, dirbtinė mėsa padėtų spręsti ne tik klimato kaitos problemas, bet ir kitus iššūkius – pavyzdžiui, visame pasaulyje augantį antimikrobinį atsparumą.

    Naujausias tyrimas atskleidė, kad bendras į informacinių technologijų studijų programas įstojusių moterų skaičius šiemet sumažėjo. Visgi, specialistai tendencijas vadina „tvariu augimu“ ir sako, kad rinktis dažniausiai vyrų dominuojamas specialybes merginas vis dar stabdo visuomenėje vyraujantys stereotipai.

    Ved. Karolina Panto
    続きを読む 一部表示
    36 分